- išgliaudėliuoti
- išgliaudėliúoti tr. iki galo gliaudėliuoti: Išgliaudėliúok pupeles Ds. | prk.: Nuo jos nenuslėpsi nieko – ana ir iš panagių išgliaudėliúoja Užp. | refl.: Atsistovėjo linų pluoštas, išsigliaudėliãvo (atsiskyrė spaliai) Rk. \ gliaudėliuoti; išgliaudėliuoti; prigliaudėliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
